Dėl vilko

Vaiva · 20-05-2010, 08:33

Štai kokia žavi diskusija užvirė.
Kad jau visi sako asmenine patirtimi pagrįstas ir neargumentuotas nuomones

, tai pasisakysiu ir aš.

Pastebėjote - pas mus kažkaip kiekvienas teigia, kad geriausios šuniui yra tos sąlygos, kuriose jis pats gyvena

Na ir aš neatsiliksiu. Manau čekoslovakui labai sveika gyventi mieste arba bent kartais jame apsilankyti. Vien tam, kad baimių būtų mažiau. Tačiau, žinoma, fizinis krūvis jam taip pat būtinas. Kas paneigs, kad šuo daug labiau pavargsta eidamas greta žmogaus su pavadėliu intensyviu žingsniu kelias valandas, nei dūkdamas laukuose?

Aš visiškai nekukliai, bet visiškai užtikrintai galiu pasakyti, kad turiu tikrai nuostabaus charakterio čeką. Visiškai socializuotą, nekeliantį jokių problemų, šunį, dėl kurio aš absoliučiai rami (ji neįkąs nei pribėgusiam nežinia iš kur vaikui, nei kavinėje prie jos po stalu keturiomis ropojančiam girtuokliui), kelionėse mašina ji laiminga snausdama man ant kelių, iš Varšuvos štai gįžome traukiniu be jokių problemų, aš ją paleidžiu nuo pavadėlio be jokio nerimo, ji mėgsta dresūrą (su to pastangų vertais skaniukais, žinoma) ir t.t. Tuo pačiu tai LABAI dominuojanti ir labai kieto charakterio kalė. Kiek tai kainavo darbo, nepasakosiu, bet daugelis tų auklėjimo vaizdų tikrai atrodytų net ne komiški, o idiotiški (Vaiva keturiomis nunarinusi galvą urzgia ant šuns ir dantimis pasiima obuolį, kurį Bru tik ką graužė - čia iš švelnesnių vaizdų

)

Rapsas į savo šeimą atėjo kaip "namų šuo", nors tokio charakterio gyvūnui reiktų gyventi pas žmogų, kuris kaifuoja nuo IPO ar pan., kuris dirbtų su juo ir... na, tikrai, Rapsą geriau laikyti voljere, o ne namie su vaikais. Kaip supratau, Rapsui apsigyvenus voljere daug problemų ir karų baigėsi. Aišku, jei jis pabėga, tai jau tikrai nelaimė ranka pasiekiama... Tai šuo darbui, o ne šeimai, ne bendravimui, ne svečiams, jo auklėjime taip pat nemažai klaidų padaryta.

Tiems, kurie kaltina Gintautę, jog Rapsui leidžia puldinėti ant kitų žmonių, pasakysiu tokį užstojamąjį žodį. Mano darbo pobūdis šiuo metu leidžia man kas savaitę pabendrauti su daugybe įvairių veislių, dydžių šunų, taip pat ir jų šeimininkų. Patikėkite, bokserio ar kito besiseilėjančio šuns šeimininkui visiškai normalu atrodo, kad šuo palieka seilių šliūžes ant kito žmogaus rūbų. Kai kurių veislių šunys, man, asmeniškai, smirdi (išlepau gyvendama su čeku), smirdi taip, kad reikia rankas plautis ir rūbus vėdintis - šeimininkai juos bučiuoja, glaudžia, apsikabina. Kai kurie šunys šokinėja ir purvinomis letenomis apvaro tavo rūbus, gal net siūlus iš megztinio ištampo - šeimininkai šypsosi su meile. Va ir Rapsas jau tiek kartų yra puolęs šeimininkus, kad jie nelabai bekreipia dėmesį į tai. Nėra gerai, aišku, bet taip jau yra.

Plepi aš nuo pačio ryto, žiūriu

Asta · 20-05-2010, 11:09

Oi skaudi tema mums narvas ir šuns vieno palikimas ... Aišku kai pažiūri atgal - gal ir mes klaidų padarėm pratindami, gal ir šuns charakterio ypatumai, nes be proto prie mūsų prisirišus ir po šiai dienai cypauja kai vaikas į lauką išeina, vienas ar su tėčiu. Ir mūsų darbo diena trunka 11 val., įskaitant kelionę į darbą ir namo... Dabar labai labai laukiu mūsų šeimos gyvenimo projekto - namo - prie kurio tikrai stovės erdvus voljeras šuniui, kuriame Jara lauks mūsų grįžtančių iš darbo ir likusį dienos laiką bus su mumis.

natali · 20-05-2010, 13:22

[quote=Vaiva;301683]Štai kokia žavi diskusija užvirė.
Va ir Rapsas jau tiek kartų yra puolęs šeimininkus, kad jie nelabai bekreipia dėmesį į tai. Nėra gerai, aišku, bet taip jau yra.

Argi seimininku ir svetimu zmoniu puolima be komandos galima traktuoti kaip sunu elgesio norma visuomeneje? Pas Rapsa taip jau yra - bet tai toli grazu ne norma...., ir seimininkai PRIVALO buti atsakingi bent jau aplinkiniu atzvilgiu.

Vaiva · 20-05-2010, 15:09

[quote=natali;301751]

Quote:

Originally Posted by Vaiva

Štai kokia žavi diskusija užvirė.
Va ir Rapsas jau tiek kartų yra puolęs šeimininkus, kad jie nelabai bekreipia dėmesį į tai. Nėra gerai, aišku, bet taip jau yra.

Argi seimininku ir svetimu zmoniu puolima be komandos galima traktuoti kaip sunu elgesio norma visuomeneje? Pas Rapsa taip jau yra - bet tai toli grazu ne norma...., ir seimininkai PRIVALO buti atsakingi bent jau aplinkiniu atzvilgiu.

Taip, Natalija, taip neturi būti, šuo neturi kelti JOKIO pavojaus niekam, bet... būna visaip. Aš pati buvau užpulta Rapso ir galiu pasakyt, kad smagu nebuvo.

bite · 20-05-2010, 17:44

o tai dabar vsiems naujiems suniuku augintojams instrukcija, kad to nebutu, taip kaip yra su Rapsu... na, musiskis gyvens su mnaim ir mano draugu, mieste, tikrai bus socializuotas, dresiruosim su dresuotoju, bet ar to gana???

wolfin · 20-05-2010, 18:00

Quote:

Originally Posted by bite

o tai dabar vsiems naujiems suniuku augintojams instrukcija, kad to nebutu, taip kaip yra su Rapsu... na, musiskis gyvens su mnaim ir mano draugu, mieste, tikrai bus socializuotas, dresiruosim su dresuotoju, bet ar to gana???

meile dar pamirsai ir sena patarle "mylek kaip dusia, kresk kaip griuse"

bite · 20-05-2010, 18:16

tai pas mumis sitas savaime suprantamas dalykas

a negi nezinai, wolfin

wolfin · 20-05-2010, 18:23

Quote:

Originally Posted by bite

tai pas mumis sitas savaime suprantamas dalykas

a negi nezinai, wolfin

nu nereikia visas paslaptis apie elgsenos tipazus isdavinet viesai, bo zmones pasiurps

20-05-2010, 08:33	#1
Vaiva ir Brukne Join Date: May 2006 Location: Vilnius Posts: 1,768	Štai kokia žavi diskusija užvirė. Kad jau visi sako asmenine patirtimi pagrįstas ir neargumentuotas nuomones , tai pasisakysiu ir aš. Pastebėjote - pas mus kažkaip kiekvienas teigia, kad geriausios šuniui yra tos sąlygos, kuriose jis pats gyvena Na ir aš neatsiliksiu. Manau čekoslovakui labai sveika gyventi mieste arba bent kartais jame apsilankyti. Vien tam, kad baimių būtų mažiau. Tačiau, žinoma, fizinis krūvis jam taip pat būtinas. Kas paneigs, kad šuo daug labiau pavargsta eidamas greta žmogaus su pavadėliu intensyviu žingsniu kelias valandas, nei dūkdamas laukuose? Aš visiškai nekukliai, bet visiškai užtikrintai galiu pasakyti, kad turiu tikrai nuostabaus charakterio čeką. Visiškai socializuotą, nekeliantį jokių problemų, šunį, dėl kurio aš absoliučiai rami (ji neįkąs nei pribėgusiam nežinia iš kur vaikui, nei kavinėje prie jos po stalu keturiomis ropojančiam girtuokliui), kelionėse mašina ji laiminga snausdama man ant kelių, iš Varšuvos štai gįžome traukiniu be jokių problemų, aš ją paleidžiu nuo pavadėlio be jokio nerimo, ji mėgsta dresūrą (su to pastangų vertais skaniukais, žinoma) ir t.t. Tuo pačiu tai LABAI dominuojanti ir labai kieto charakterio kalė. Kiek tai kainavo darbo, nepasakosiu, bet daugelis tų auklėjimo vaizdų tikrai atrodytų net ne komiški, o idiotiški (Vaiva keturiomis nunarinusi galvą urzgia ant šuns ir dantimis pasiima obuolį, kurį Bru tik ką graužė - čia iš švelnesnių vaizdų ) Rapsas į savo šeimą atėjo kaip "namų šuo", nors tokio charakterio gyvūnui reiktų gyventi pas žmogų, kuris kaifuoja nuo IPO ar pan., kuris dirbtų su juo ir... na, tikrai, Rapsą geriau laikyti voljere, o ne namie su vaikais. Kaip supratau, Rapsui apsigyvenus voljere daug problemų ir karų baigėsi. Aišku, jei jis pabėga, tai jau tikrai nelaimė ranka pasiekiama... Tai šuo darbui, o ne šeimai, ne bendravimui, ne svečiams, jo auklėjime taip pat nemažai klaidų padaryta. Tiems, kurie kaltina Gintautę, jog Rapsui leidžia puldinėti ant kitų žmonių, pasakysiu tokį užstojamąjį žodį. Mano darbo pobūdis šiuo metu leidžia man kas savaitę pabendrauti su daugybe įvairių veislių, dydžių šunų, taip pat ir jų šeimininkų. Patikėkite, bokserio ar kito besiseilėjančio šuns šeimininkui visiškai normalu atrodo, kad šuo palieka seilių šliūžes ant kito žmogaus rūbų. Kai kurių veislių šunys, man, asmeniškai, smirdi (išlepau gyvendama su čeku), smirdi taip, kad reikia rankas plautis ir rūbus vėdintis - šeimininkai juos bučiuoja, glaudžia, apsikabina. Kai kurie šunys šokinėja ir purvinomis letenomis apvaro tavo rūbus, gal net siūlus iš megztinio ištampo - šeimininkai šypsosi su meile. Va ir Rapsas jau tiek kartų yra puolęs šeimininkus, kad jie nelabai bekreipia dėmesį į tai. Nėra gerai, aišku, bet taip jau yra. Plepi aš nuo pačio ryto, žiūriu __________________ Walkiria Girios dvasia

20-05-2010, 11:09	#2
Asta Junior Member Join Date: Dec 2006 Posts: 181	Oi skaudi tema mums narvas ir šuns vieno palikimas ... Aišku kai pažiūri atgal - gal ir mes klaidų padarėm pratindami, gal ir šuns charakterio ypatumai, nes be proto prie mūsų prisirišus ir po šiai dienai cypauja kai vaikas į lauką išeina, vienas ar su tėčiu. Ir mūsų darbo diena trunka 11 val., įskaitant kelionę į darbą ir namo... Dabar labai labai laukiu mūsų šeimos gyvenimo projekto - namo - prie kurio tikrai stovės erdvus voljeras šuniui, kuriame Jara lauks mūsų grįžtančių iš darbo ir likusį dienos laiką bus su mumis. __________________ http://public.fotki.com/Iarila/

20-05-2010, 13:22	#3
natali Junior Member Join Date: Jul 2007 Location: Vilnius Posts: 390	[quote=Vaiva;301683]Štai kokia žavi diskusija užvirė. Va ir Rapsas jau tiek kartų yra puolęs šeimininkus, kad jie nelabai bekreipia dėmesį į tai. Nėra gerai, aišku, bet taip jau yra. Argi seimininku ir svetimu zmoniu puolima be komandos galima traktuoti kaip sunu elgesio norma visuomeneje? Pas Rapsa taip jau yra - bet tai toli grazu ne norma...., ir seimininkai PRIVALO buti atsakingi bent jau aplinkiniu atzvilgiu.

20-05-2010, 17:44	#5
bite Junior Member Join Date: Sep 2009 Location: Vilnius Posts: 105	o tai dabar vsiems naujiems suniuku augintojams instrukcija, kad to nebutu, taip kaip yra su Rapsu... na, musiskis gyvens su mnaim ir mano draugu, mieste, tikrai bus socializuotas, dresiruosim su dresuotoju, bet ar to gana???

20-05-2010, 18:16	#7
bite Junior Member Join Date: Sep 2009 Location: Vilnius Posts: 105	tai pas mumis sitas savaime suprantamas dalykas a negi nezinai, wolfin