Rrrr... Bodzio ir Kuti urzgliai

[auuuu]

Napisał Rena

Sveiki, Atilos kasdienybė su nuotraukomis - bloge: http://vilko-irstva.blogspot.com/
O trumpai galiu pasakyti, kad 4 mėn. ir 1 sav. ciucis sveria visus 19 kg, yra žvalus ir energingas, jau prašosi į lauką (tik naktį dar kartais kraniukas atsisuka), kieme draugauja su visais (ypač patinka bobulytės su maišiukais), bando gainioti katinus ir vis lipa vonion. Destrukcinė vilkiuko asmenybės pusė pasireiškė kai nuo lango nutraukė žaliuzes su visu mechanizmu, apgraužė porą kėdžių ir truputį pasidarbavo su parolonu sofoje. Savo iš vytelių pinto guolio, ačiū die, neliečia Sėkmingai vaikštome į dresūrą ir visais kitais keliais, kuriuose pilna žmonių ir garsų - nieko nebijo, net didelių autobusų ir kitų sunkiasvorių mašinų. Bet va tamsiai apsirengę vyrai su kapišonais sukelia pašiauštos keteros ir lojimo efektą Tiesa, jau po truputį pradeda atsikalbinėti: sudrausminus žiūri tiesiai į akis ir 'dainuoja' - nei tai loja, nei tai cypauja, nei tai žaisti kviečia Bet užvis mieliausia (ką daro palyginus nedažnai), tai ryte prabudus užšoka ant lovos, ateina taip arti arti, prisispaudžia ir apkabina kaklą savo galva, tarsi 'užklotų' In conclusion, vaikas mielas ir geras (tiek, kiek vilkas apskritai gali būti geras ir mielas), suvaldomas, prieraišus. Beje, ieškau jam auklės gegužės 18-19-20 d., nes teks išvykti...
O jei trumpai apie brolį Gaurą, tai sudėjimo jie panašaus, tik spalvinė gama šiek tiek skiriasi - Atila ryžesnis, broliukas tos pilkesnis-šviesesnis. Kai susitinka, nebeegzistuoja joks pasaulis, dūksta kaip patrakę, verčiasi kūliais, vaiko vienas kitą, gerklėn kasdami )) Gal Liutauras daugiau papasakos apie savo vilkiuką.

kaip smagu skaityt patenkintų šeimininkų pasakojimus....tik va nustebino jūsų ciucikas - keistai labai jau meilaus ir neįkyraus įspūdį paliko..... ar čia tikrai toks ar "istorija kai ką nutyli"..?..kiek atsimenu miją ir bruknę tai jos irgi labai meilios....tik "ryžtingai"....

[wolfin]

cia manau seimininke i tai ne demesio nekreipia, nes ji pati karsta motera

[auuuu]

tai čia jau "samo saboju", kad šeimininkė ryžtinga....nes kažkaip nesusiveda man neryžtingi ir csv....aišku, dar gali būti riktai "noriu, kad atrodytų kaip vilkas", bet čia ne apie tai ir čia palikim išimtims, kuriem fantazija atšoka anksčiau ar vėliau, bet, tikėkimės, ne per vėlai....
ech, pasiilgau aš tų dantukų ir letenų akyse ir visur kitur.... ( ) tai taip smagu skaityt bent vieno mazgio nuotykius....

[Rena]

Gal dėl to, jog jau kurį laiką bendrauju su vilkais, nebekreipiu dėmesio į tuos 'sunkumus, naglumus, zbitkes, pastovų lindimą į akis, nuolatinį kaulijimą ir pan.' Tai ir mėgaujuosi tik gerais dalykais

[auuuu]

vieni pabendravę atkrinta kaip lapai rudenį nuo medžių brizui papūtus, kiti nebendravę, bet įsigiję atkrinta....treti įsigyja ir dar nori....o ketvirti neįsigija bet prisiplaka prie įsigyjusių..( )..
bet tas dėmesiaus nebekreipimas čia man rodos kažkas daugiau nei tik pripratimas....
a šiaip gavot ko tikėjotės ar neįtikėtinai daugiau..?..

[Rena]

Kaip tik rašiau, kad per anksti apsidžiaugiau vilku - šiandien turėjom rimtą konfliktėlį dėl nachališko maisto vogimo nuo stalo, stebint 8 žmonių akims. Ir dar svečiuose. Nebuvo jauku prie giminių kailį karšti, bet teko. Tik gaila jam tai nė kiek nepadėjo - po sekundės vėl savo darė, tarsi nebūtų gavęs. Nors nusišauk su durų rankena. Kurias, tiesa, jau išmoko atsidarinėt. Kokius 20 kartų teko parsivesti iš 'uždrausto kambario'. Gaila kad mėlynbarzdis nepaklususiems už tai galvas kapodavo, o man beliko apsišarvuoti kantrybe. Detalesnė šios dienos pilnatimi grįstos dienos apžvalga - http://vilko-irstva.blogspot.com/2012/03/pilnatis.html
Įdomu, kokių įdomybių rasiu bute po nakties. Gal apsiribos tik pasisiojimu? )))

Ir kas buvo turėta omeny, kad dėmesio nekreipimas 'kažkas daugiau nei pripratimas'?

[wolfin]

nu kaaa, zinok paguosiu Einaro neperspjausit va TEN tai vagis- Deima ir Brigita patvirtins, ruses jau pasakas apie tai kaip " pirozki" voge pasakoja

[auuuu]

na va, jau panašiau...
o "kažkas daugiau nei pripratimas" tai čia gali būt pvz įgimtas pozityvizmas ar šiaip koki kiti panašūs dalykai....čia kaip pavyzdžiavus: vienam šakutė ne vietoj gyvent neleidžia, o kitam ir purvo centimetras - ne bėda....tai va pirmasis sunkiai kartais gali priprasti prie ir prie tos šakutės, mat būdas ne tas....