Na del anytos tai jug pliusas

, o del aportu... Pasakysiu tiek, kartais patikdavo, bet daznai labai uzknisdavo mane, tiesiog nesa ir brunka visokius pagalius, kad tik mesciau. Svarbiausia ne kokius maziukus, bet pats susirasdavo kuo didesnius, net ir akmenys mego tasyti, ir vel ypac didelius! Liepi mesti, tai taip gailiai ziuredavo atsisukes, lyg brangiausia zaisla palikes, bet neidavo atgal pasiimti. Su ta komanda, buvau ivairiu kitu primokines, kaip kad pvz. parodai koki daikta, numeti ji ir sakai "vieta". nueina atsigula prie jo, laukia. Duodi komanda pas mane, ir dar liepi daikta paimti

. Tingedavau pats eiti atsinest.

Daug treneriu sako kad taip klaidinamas suo, tipo neismoks gerai visu komandu, bet pasirodo, jei tik sutari su gyvunu, gali ji visko ismokinti. Nors beje, vieno dalyko taip ir nepavyko ismokyti, t.y. komandos stovet.