Gaila, bet patart nieko negaliu......pati mokausi diena iš dienos iš savo klaidų
Jara tikrai faina kalytė, ant Smiltės ji visiškai neurzgia, gal tik pora kartų buvo pasiskundus. O va vaikas... su šuniu elgiasi kaip su pliušiniu žaislu, ir nelabai supranta ką jai sakai. Bet po truputį manau atrasiu kaip ir ką reikia daryti, jau dabar geriau sekasi susitarti nei vakar. Kai šuo ilsisi stengiuosi kuo nors kitu užimti vaiką, patraukiu iš ten, kur šuo ilsisi, o jei nepadeda - uždarau trumpam į kitą kambarį pagalvoti (ten ji randa kuo užsiimti tada
)))
Daiva, ačiū labai už rūpestį, būtinai pasinaudosiu patarimais. Bet čia galioja tik tada, kai vaikas labai įkyriai lenda. O tarkim tokia situacija: vaikas prieina kai šuo ėda, ir šis ima urgzti?
Kartais nuo jų abiejų stogas važiuoja: žiūrėk ir žiūrėk kad viena kitos nenuskriaustų. O klaidos gali būti brangios
P.S. Vakar grįžtant iš susitikimo Smiltė dar pusė kelio bliovė dėl to salotinio skėčio
Panešiau, apraminau. Tada jau visai nusikalus Jara atsisakė eiti pati.... Atsigulė ir nei pro kur
Turėjau vienoj rankoj nešti šunį, kita ranka stumti triratį... ačiū dienvui neilgai