Skaitau ir džiaugiuosi, kad laiku nusprendžiau, jog čeko vis tik (dar) nenoriu.
Norintiems mažiau zbitkų siūlau mažesniais nasrais padarus - mažiau apžioja ir lengviau už pakarpos pastvėrus papurtyti pričiuptą nusikaltėlį.
Maniškė parsoniukė labai kukliai pagraužusi daiktų yra: batraiščių galiukai, ištraukaliotas po siūlą kepurės kutas, telefono įkroviklis. Ale ir traumavusi yra baisingai - nuo stalo pasiėmusi Senio Šalčio žaisliuką nugraužė jam... veidą!
O jis jau šeimos relikvija tapęs, už mane vyresnis. Teko daryti jam atkuriamąją plastinę operaciją.
Aiste, dėl kišimo narvan tai tikrai siūlau paklausyti sakančiųjų daryt tą nuo pat šios akimirkos. Aš saviškę 2 mėnesių kai pabandžiau papratinti būt vieną, tai tokį koncertą išgirdau (tiksliausiai tuos garsus nusako palyginimas su Afrikos tautelės šamanu, transo būsenoje atliekančiu egzorcizmo apeigas - kad ti "mielas mažas šuniukas" nieks nebūtų pasakęs), pagailėjau jos, o dabar vis dar pati gailiuos, nes šuva beveik metų amžiaus, o viena likusi kaukt pradeda (programa minimum 2 h), kaimynai skambina ir baras... Taigi kalk geležį, kol karšta - mažiai greičiau ir lengviau prie to pripranta. Sėkmės augant ir besimokant!