Vaidis tai be narvo užaugo, bet va nuostoliai tai tokie gėdingi pvz Daivos suėsta mašina
namie, tokių siaubingų nuostolių gal ir nebuvo, na taip, lovos kamputis, spintos kampas, telefonas, dar kažkas, bet tai buvo jau senai, tai nebeskauda
bet narvą mes turėjom, ne dėlto, kad kažką suėsdavo, bet dėlto, kad visos durys jam lengvai atidaromos, ir tooooks bardakas, kad išėjus pusvalandžiui, grįžus namo tvarkai valandą tą jovalą.. Stalčiai, spintelės viskas turėjo būti užbarikaduota. Ale su narvu ir nesusidraugavom, buvo panašiau į tai - narvas apkabinėtas karabinais, kad neišardytų viduj būdamas Vaidulis, suvirinimai narvo neatlaikę, o šuo trepsi po namus..
tad tikrai pritariu minčiai nuo pat pirmos dienos pratint prie narvo, ir mokint pasilikti ramiai vienai namuose. Dabar jau kai gerokai subrendęs Vaidis, tai ramu, dėl daiktų, tik neramu dėl kaimynų nervų ir to kaip jie taikstosi su kaukimu