Quote:
Originally Posted by Asta
Nes kuo RAW gali būti blogai, tikslingai turbūt niekas neieškojo.
|
Ieškojau ir dabar tebe ieškau. Kadangi profesija suteikia kiek platesnes galimybes randu tik daug teigiamų žinių. Labai dažnai neigiami dalykai yra hiperbolizuojami arba būna eiliniai pasisakymai: girdėjau, kaimynas sakė... Kalbant apie neigiamus dalykus yra tik tokie variantai, kurie gali visur nutikti: užspringimas, užsikišimas ir panašiai. Dar, pagal reagioną yra pavojingos mėsos rūšys: pvz negalima šerti lenkiška, amerikietiška vištiena (augimo hormonai), kai kur pavojinga kiauliena (Rusija). Bet RAW šėrimo esmė yra žmoniui maistui naudojami produktai, kurios valgome mes patys. Jei laikomės šiuos nuostatos ir nešeriame šunis kokiomis skerdyklų atliekomis, tai pavojaus rizika daug mažesnė nei šeriant sausu. O kas būtent blogai nuo RAW šėrimo, neteko rasti, palauksim Giedrės nuorodų. Barfo/Raw skirtumai tik tame, kad paskutinieji netiki, kad šuo yra mėsėdis ir jam reikalingas žolėdžių skrandžio turinys. Kiek teko susidurti su tuo klausimu, tai skrandžio turinio mėsėdžiai kaip tik ir neėda, nebent iš karto po sauso.
Man sauso idėja niekada nebuvo priimtina, bet veisėja ir aplinkiniai šunininkai "žinovai" labai įkalbinėjo pabandyti. Rezultus mano vargšelis šuo jaus iki gyvenimo galo. Sausą mes naudojom tik 2,5 metus, nors šunys namuose jau 18 metų. Išbandėm pačias geriausias sauso rūšis, ieškojom geriausio ir t.t. Kuo daugiau šnekėjau su rimtais fiziologais, patalogais ir terapeutais, tuo aiškiau darėsi, kad padariau didelę klaidą pradėdama. Dėl tų 2,5 metų gailėsiuosi labai ilgai. Be to, žinau ir tai, kad sekantis šuo iš RAW/BARF šeriamo veislyno tėvų.