Jara pas mane vagia net ir 1kg mėsos surijus, tai jos vilkiškas garbės reikalas. Duodu priėst kiek nori, o ji sukus apsukus jau virtuvėj tikrina lėkštes
Kad nestorėtų, šuns skrandžiui reikia karts nuo karto duoti pailsėti. Šuns ir žmogaus virškinimo sistema skiriasi. Mūsų virškinimo sistema prisitaikiusi gauti maisto nuolat, skrandis maistą suvirškina per kelias valandas. Jei ilgiau nevalgom, darosi silpna - krenta cukraus lygis kraujyje. Kai nevalgom, organizmas labiau linkęs kaip kurą naudoti baltymus, o ne riebalų atsargas. Šunims kitaip: kai skrandis baigia virškinti (virškina apie 24h) ir ilsisi, kepenys pradeda skaidyti riebalų atsargas ir versti jas gliukoze. Ši savybė palaiko reikiamą cukraus lygį kraujyje gan ilgai, užtenka jėgų tokiai aktyviai veiklai kaip medžioklė (vilkams). Šuo nejaučia silpnumo. Suaugusį šunį optimalu šerti maždaug kas antrą dieną. Ir porcijų mažinti nereikia. Geriau duoti priėsti sočiai, bet rečiau.
Šuniui maisto per savaitę reikia maždaug 12-20% jo suaugusio kūno svorio. Iki sotumo paėsti užtenka 4-5%. Lengva pasiskaičiuoti, kiek maždaug dienų per savaitę reikia šerti. Šuniukų šėrimo skyriaus dar neperskaičiau, tik peržvelgiau, tai nieko ir nerašysiu, kad paskui nesuklaidinčiau. Bent pati kokį kartą-du per savaitę neduodu pusryčių, tiek pat ir vakarienės, bet savaitės maisto normą suėda. Tiksliai nieko nesveriu ir neskaičiuoju, maždaug.
Dar svarbu šuns nešerti reguliariai tuo pačiu metu, nes susiformuoja sąlyginiai refleksai.
Mielės yra grybeliai, kurie natūraliai gyvena organizme. Nusilpus organizmui, po antibiotikų vartojimo, gali pradėti pernelyg daugintis, pažeisti gleivinę burnoje, žarnyne ar dar kur nors. Mielėms reikalingi angliavandeniai, todėl didelis jų vartojimas apsunkintų gijimą. (pataisykit kas jei klystu
).