Šiek tiek apie daržoves šuniui, iš tos pačios knygos. Paįvairinant internetinius šaltinius
:
Daržovės plėšrūnams.
Šunims nereikia daržovių. Bet jie turi daug didesnę tikimybę susirinkti visas reikalingas maisto medžiagas, kai jiems duodama šiek tiek daržovių. Daržovės paprastai turi tam tikrus vitaminus ir mineralus, kurių mėsoje nėra pakankamas kiekis, ir per daug mėsos gali lemti alergines reakcijas, ypač jei tai visuomet tos pačios rūšies mėsa.
Nepaisant to, ilgiausiai pasaulyje gyvenęs šuo buvo šeriamas vegetariškai visą savo gyvenimą !!! Šunys patys niekad nesirinktų tokios mitybos, tačiau grobio skrandžio turinį jie laiko tikru delikatesu, ėda žolę, o nuvedę pasivaikščioti po karvių ar arklių ganyklą, pamatysim kaip jie mėgsta vegetariškos dietos likučius
Šunys nesuvirškina didelių gabalų. Natūralus daržovių šaltinis yra aukos skrandžio turinys. Kad geriau šuo pasisavintų, daržoves reikia sumalti į košę, geriausiai su sulčiaspaude. Taigi, jei duodame daržovių košę ir su skrandžiu, daugiau beveik nieko ir nereikia mitybos pusiausvyrai. 10-15proc daržovių bendroje dietoje pakanka. Bet jei nieko nedarote, kad palengvinti virškinimą (netrinate), geriau tiks 30-35proc. Esant didelei įvairovei kitose dietos dalyse, galite sumažinti daržovių kiekį – net iki nulio keletą mėnesių. Šunims, turintiems alergiją, galima padidinti daržoves iki 50proc., bet ne daugiau.
Turite varijuoti duodamas daržoves kiek įmanoma. Galima duoti bet ką, ką vartojate patys: brokolius, ropes, pastarnokus, saldžias bulves, cukinijas, žaliuosius žirnelius, žiedinius kopūstus, agurkus, morkas, bulves, moliūgus, salotas, kopūstus, burokus, obuolius, kriaušes. Atsargiai su iškasamomis daržovėmis, nes jose daug angliavandenių, kurių dideliais kiekiais šuniui nereikia. Žalios lapinės daržovės turėtų būti pirmoje vietoje.
Galima duoti ir vaisių (slyvų, pomidorų, bananų, vyšnių ir kt.), bet negalima egzotinių vaisių žievelių (apelsinų ar bananų žievėse daug pesticidų), taip pat išimti kauliukus iš vyšnių ir slyvų, perkandus jie tampa pavojingi.
Svogūnų šunims negalima. Jie šiek tiek jų yra likučiuose nieko tokio, tačiau kelis svogūnus duoti maitinimo metu negalima. Česnaką galima nedideliais kiekiais, po pusę skiltelės kasdien vidutinio dydžio šuniui. Tai duoda daugiau naudos, nei žalos.
Atsargiai su bulvinių šeimos atstovais: bulvėmis, pomidorais ir baklažanais. Nepaisant jų didelės maistinės vertės (bulvių tik žievė), dideli kiekiai gali sukelti problemų, ypač jei duodami nuolat.
Su kopūstais taip pat atsargiai, dideli ir pastovūs kiekiai gali lemti problemas, susijusias su skydliauke ir jos hormonais.
Razinos ir vynuogės taip pat gali kelti problemų, tačiau nedaug yra įrodymų. Tiesiog duodant dideliais kiekiais gali sukelti problemas kepenyse kai kuriems šunims. Jei gaus kelias vynuoges iš salotų likučių nieko tokio, bet kaip skanėstų, reiktų paieškot ko nors kito.
Avokados – turi daug vertingų maistinių medžiagų, bet negalima žievelės ar medžio lapų, jie nuodingi.
Šokoladas – dideli kiekiai nuodingi tiek žmogui, tiek šuniui.
Jei turime virtų likučių – galima juos duoti šuniui, tik didžioji dalis daržovių turi būti žalios.
Galima duoti daržovių žieveles, kurias išmetame, šuniui. Prieš nulupant nuplauti ir išpjauti sugedusias vietas – jas sumalus bus puikus daržovių papildas šuniui!!
Kai kuriems šunims kyla problemų dėl per didelio angliavandenių kiekio. Visa, kas virta tampa saldu, ir vaisiai, papuola į šią kategoriją. Naudoti jas saikingai ir ne kasdien. Tai ypač svarbu jei šuo turi mielių infekcijos problemų – mielėms reikia angliavandenių, ir daug jų duodami neleidžiam šuniui kovoti su infekcija.
Geriausias pasirinkimas lapinės daržovės, daigai.