Sveiki visi nuo Giedres ir Mijos: gyvename puikiai. Hmm pabandysiu kiek nupasakoti musu gyvenimo ypatumus per beveik savaitele, kai gyvename atskirai nuo mamos ir broliu/seseru. Penktadieni praejusi pasiememe savo lobi is Sakiu ir vykome sodybos link. Kadangi Mijai pries kelione valgyti nieko isskyrus sprotu zuvele nedaveme (aciu Daivai uz velesnius to sekusius malonumus ;) ) tai vargsas vaikas sausa maista pakramsnojo. Nuvyke prie Kauno kiek sublogavome, tad stabtelejome degalineje. Kaip tycia uz musu auto sustojo didelis sunkvezimis, kurio aisku kaip ir visu auto be galo bijojome, o dar antkaklis maise gyvenima, nes neleido sprukti i salia augusius krumus. Gerai, kad Giedrius ilgai degalineje neuztruko, nes pernelyg didelis judejimas Mijai buvo kancia. Aisku zmonems buvo pats idomumas, nes visi bande spelioti kokia cia veisle: spejimai buvo nuo haskio iki miniatiurinio vilko (bande aiskinti, kad tokie jau auginami), bet paskaius veisle visi linksejo galvomis, kad be abejo zinantys apie ka eina kalba. Tada traukeme tolyn, nes dar lauke keli simtai kilometru keliones. Kita karteli sustojome pailseti pakeleje ir pradejome visai graziai su pavadleiu vaikstineti, pradejome uodegele vizgindami sekiojima (kuris tesiasi iki siol). Sodyboje tai praleidome kelias dienas puikiai: laukines geles skabeme (i mano mamos darzeli geliu kazkaip neisisukome, nors nosi siekdavo geliu bet matydama mano zvilgsni kazkaip ramunes nutare skabyti. Sestadieni ir sekmadieni pradejome vaikstynes keliu kilometru misku takeliais. Eidavome pakiliai. Pamirsau pamineti, kad apetitu nesiskundziame ir tvarkome visokios rusies mesyte ir subproduktus. Labai megstame gaudyti varles prie tvenkinio, aisku karta bandeme ta pati suoli i tvenkini daryti kaip ir varle ir iki puses sustojome vandenyje: tada bego skustis pas mane visa slaputele (gaila fotoaparato slaia nebuvo), nuo to karto i tvenkini nebelipame, tik varles gainiojames aplink. Labai megstame pasiskusti visu neteisingu gyvenimu, bet kazkaip verkimo nebuvo. Baisus aliarmas skelbiamas, kai manes nera salia. Vilniuje tai pradejome urgzti kaip Asta minejo ant zmoniu. Labai megstame praeivius apurgzti praeinancius pro sali, svecius pasitikti urzgimu ir lojimu, uodega retai ka pavizginama. Dukstame, miegame, valgome ir augame. Geriausi zaislai - sepeciai skirti grindu plovimui, kibirai, visokie raisteliai (kol kas ne batu dar). Keliaujame masina noriai, dabar isitaisome ant galines sedynes, pasedime, pamiegame, pasidairome; mazyle nesiseileja ir keliauti visai patinka.
Nuotraukas galite paziureti siuo adresu: http://www.dropshots.com pisijungimo vardas Imija; slaptazodis Mija (nuotraukos is kelioniu automobiliu ir kiek is sodybos) vilniaus gyvenimas taip pat bus fiksuojamas nuotraukomis ir artimiausiu metu gal kita savaite papildysiu nuotrauku albuma.
Visiems broliams seserims linkejimai siunciami
Iki greito susimatymo.
|