Kai kuriose Vakaru Europos salyse vyrauja nuomone, kad sportine dresura susijusi su apsauga, skatina sunyse agresija ir toks suo tampa pavojingas ir nepatikimas. Is kur tokia nuomone galejo atsirasti? Sunku pasakyti, taciau tai daugiau kalbama apie tokius asmenis, kurie treniruojasi patys arba pasitelke nekompetetingus trenerius sau i pagalba. Kiekvienas pradedantysis suns vedlys paciomis pirmomis dresuros minutemis is patyriusio trenerio suzino, kad sportine apsaugos dresura yra grindziama ne agresyvumu nukreiptu pries zmogu, o remiantis suns igimtu noras gaudyti grobi. Suo ismoksta, kad figuranto rankove yra jo grobis. Taip suderinta dresura parodo suniui, kad visa tai yra zaidimas, o ne agresija. Daznai galite matyti toki vaizdeli - suo, kuris ne perseniausiai aktyviai kando i figuranto rankove, sedi kartu su juo ar net zaidzia be jokios agresijos pozymiu. Argi tai butu imanoma, jei viskas remtusi agresija? Savaime suprantama, kad tokia dresura reikalauja kantrybes ir istvermes. Sunkus yra mokymosi kelias, kol pasiekiama tai, kad suo kastu ir darytu puolima, nepazeidziant jo psichikos ir nesukeliant jo pabegimo. Agresyvus puolimas neturi nieko bendro su sportine dresura ir tai atliekama specializuotose tarnybose, padedant tikrai kvalifikuotu treneriu (ruosianciu tarnybinius policijos sunis). Vis tik adrenalino kiekis pas sportinius sunis taip pat padideja tokiu atveju. Be to tai labai sudetinga atlikti ataka su kai kuriomis nesikandziojanciomis veislemis (ka visi ceveckininkai tikrai zino), kol pasiekamas norimas rezultatas ir tai tik pas kai kuriuos individus.

Antra klaidinga nuomone yra ta, kad suo dalyvaujantis coursing’e yra vis tik gerai valdomas ir paklusnus. Ir galutine (geriausia) nuomone, kad toks suo po to yra netinkamas kaip pedsekys. Coursing’as (apie ji daugiau galite pasiskaityti cia) tai yra sportine disciplina taip pat paremta grobio gaudymu. Tai praktine medziokle, tikraja ta zodzio prasme, arba gaudymas "masalo", kuriuo buna kazkoks daiktas. Tvirtinti, kad coursing’as stiprina medziokles instinkta, kuri taip daugelis seimininku bando slopinti, negalima. Gaudymo instinktas yra kiekviename sunyje ir zmogus tiesiog nepajegus visiskai jo nuslopinti. Savaime suprantama jo pasireiskima galima sumazinti veisimo keliu, taciau tai ilgas ir kruopstus darbas, uzimantis begale laiko. Taip vadinamasis "sumazinimas" gaudymo instinkto tai yra ne kas kita kaip tik geras paklusnumas. Tuo atveju, kai suo nori vytis grobi, komanda "negalima" jam yra daug stipresne nei, kad noras vytis grobi. Negalime savaime suprantama tvirtinti, kad toks suo, laisvai judedamas aplinkoje ir budamas alkanas nepradetu medzioti. Suo nera toks kvailas, kad nesuvoktu, jog tas daiktas, kuri jis vejasi trasoje yra negyvas ir kad po to jis ji gales suesti.

Iskaitomasis kandimas i grobi trasos pabaigoje - sito reikia suni ismokinti, kadangi, vos tik grobis nustoja judeti, suo praranda bet koki susidomejima juom. Suniui visa tai tai yra zaidimas, koki mes zaidziame jam esant suniuko amziuje, vilkdami ant virvutes prirista skudureli. Abu cia pamineti variantai yra labiausiai tipiski. Taciau tik tokiu budu galima parodyti, kad visa tai yra sportinis zaidimas, o ne atvirksciai. Abu paminetieji sportiniai uzsiemimai yra naturalios suns prigimties skatinimas.

Visa tai padeda ne tik lavinti suns igudzius bet ir stiprina jo pasitikejima savimi, gerina paklusnuma ir mazina tikimybe, kad suo nusivys kazka pasivaiksciojimo metu. Tad sios sportines disciplines tikrai negadina suns. Tad tvirtinimai "sugedusio radio principu" yra neteisingi ir net pavojingi. Visuomet reikia pasitiketi ir bendradarbiauti su profesionaliais kinologais, etiologais, biologais. Visa sportine disciplina atsirado todel, kad norima stiprinti suns ir vedlio tarpusavio kontakta bei stiprinti paties suns asmenybe. O svarbiausia kad visa tai padeda islaikyti musu sunis sveikais, laimingais ir stipriais. O tai, manyciau, ir yra svarbiausia.

Pavel