Bondi (taip mūsų mažylis vadinamas) turi keletą nepakartojamų įpatybių... tai, kad dabar iki savo 9 mėnesių amžiaus jis vis dar mėgsta naikinti viską, kas nėra jo žaisliukas, net baisu pagalvoti. Svarbiausia jo užduotis yra įrodyti, kad sutrukdyti jam niekas negali. Rudenį tris dienas jį prižiūrėjo viena miela, vis dar optimistiška ponia. Tuomet, kai mes grįžome, su šypsena veide ji patvirtino, kad jos kilimus jau ir taip seniai reikėjo keisti, o kambarius perdažyti, o tai, kad Bondi viską suėdė, kas tik jam įkrito į burną, jai visiškai netrukdė, nes ji norėjo taikyti sau dietą. Šokas man buvo tik tuomet, kai ji pasakė, jog Bondi norėjo išokti per langą (o ji gyvena 8 aukšte).

Kažkada grįžau namo ir pajutau begalinį dvoką.Butas atrodė lyg po karo ir aš pagalvojau, kad galbūt mus apiplėšė. Bondi urzgė ir bandė kuo toliau pasitraukti iš buto. Vėliau vis tik pamačiau, kad jo krūtinė nebebuvo balta ir daili, o apdegusi ir suodina. Mūsų mažylis neusprantamu būdu atsidarė kamabarį ir suėdė žiebtuvėlį.

Paskutiniu jo pasirodymu buvo tai, kad mes su Bondi susitikom prie namų. Susinervinusi nusprendžiau, kad galbūt neuždariau durų ir Bondi paprasčiausiai jas atidarė.Bet tikrovė buvo baisesnė. Bondi apvertė didžiulę gėlę, sugebėjo atidaryti lango rankeną (dėl ko langas ir buvo atidarytas) ir išoko per langą, esantį keturių metrų aukščio atstumu nuo žemės. Ačiū Dievui, kad jam nieko nenutiko. Supratau,kad uždaromų durų ir langų mūsų vilkšuniui nėra ir tai , kad mūsų nuomonė JAU NIEKAS NEBEGALI MŪSŲ NUSTEBINTI, dar negalutinė.

Lucie (Čekija)