Kiekvienas šuo turi savo šeimą, kurioje jis gyvena pagal nusistovėjusią hierarchiją, lyg savo gaujoje. Gaujos hierarchiją galima dalinti pagal gyvūnų pozicijas į alfa, gama, beta ir t.t. Visiškai taip pat kaip ir pas vilkus, iš kurių yra išvestos šiuolaikinės veislės. Alfa turi vedlio poziciją gaujoje,. kaip alfą šuo gali pripažinti autoritetą turintį tėvą, bet dažniau pagrindinę šeiminkę, savimi pasitikinčią mamą. Šuo instinktyviai žino, kas šeimoje yra "šefas". Gaujoje tokį vaidmenį turi labiausiai dominuojanti patelė ir patinas. Šeimoje veikimo modelis panašus. Jūsų šuo turi užimti žemiausią hierarchijos laiptelį šeimoje. Todė, manau, kad visiems šeimos nariams šuo turi paklusti. Žmogus, kuris paklūsta šuniui turi suvokti, jog vieną dieną šuo gali nuspręsti pamokyti jį gero elgesio (dažniausiai skausmingai). Pavyzdžiui leisite šuniukui dažnai sėdėti jūsų fotelyje, tai, kuomet jis užaugs, jis ko gero nebebus jau toks bejėgis ir gali taip atsitikti, kad jis gali jums įkasti, kuomet iš būtent to fotelio jūs nuspręsite žiūrėti televizorių. Nes juk nuo pat mažumės tai buvo jo foteliukas ir todėl jūs esate šiuo atžvilgiu ant žemesnio hierarchijos laiptelio nei jis.! Nebūtina gaujoje jums užimti alfa lyderio pozicijų, tačiau šuns atžvilgiu jūs turite būti jam, kaip vedlys, tas asmuo, kuris esate aukščiau ne jis. Nepamirškite, kad kiekvienas šeimos narys turi savus, nusistovėjusius santykius su šunimi. Nebus taip, kad vedlys išdresuos šunį ir jis automatiškai nueis į žemiasią hierarchijos vietą. Tam, kad šuo klausytų ne tik vedlio bet ir kito asmens, tas asmuo turi pasitikėti savimi ir turi suprasti, kad gali ir nesulaukti iš šuns visiško paklusnumo.
Yra tam tikri elgesio pasireiškimai, būdingi visoms veislėms, kuriais remiantis galima suprasti, ar šuo yra paklusnus. Tai elementai šuns elgsenoje, parodantys pastovią jo psichologinę būseną, tokią kaip baimė, džiaugsmas ar nepasitikėjimas. Jei šuo susigūžęs, ausys nukreiptos atgal, uodega tarp kojų tai baimė. Jei labai stipriai bijojis gali ir šlapintis. Dažniausiai tai pasitaiko pas pasyvius šunis ir jaunus šunis. Kuomet šuo gulasi ant nugaros, prispaudžia uodegą ir ausis prie kūno, tuomet jis visiškai pasiduodantis ir išgąsdintas.
Taip dažniausiai elgiamasi tam tikrose situacijose, kuomet nežinoma, ką reikia daryti, jausdamas, kad tokioje pozicijoje jis negali būti baudžiamas.
Jei šuo džiaugiasi , dažniausiai jo ausys nukreiptos atgal, jis vizgina uodegą, pilnas energijos, šokinėja ir bando palaižyti. Toks elgesio modelis yra dažniausiai nepageidaujamas tarp didelių šunų veislių, kadangi tokių meilės priepuolių auka dažniausiai po to jaučiasi lyg sunkvežimio pervažiuota. Šuniukai ir jauni šunys, esant tokiems susitikimams taip dažnai apsišlapina. Nedera jų dėl to bausti, nebent jūs mokysite šunelį to, kad jam galima tuštintis namuose, naudodami šį metodą. Kitu atveju, tai augant praeina.
Ir viena taisyklė, kurią dera prisiminti kiekvienu atveju ir kiekvienoje situacijoje NIEKADA NEBIJOKITE SAVO ŠUNS !!!!!!!!!!!! Jei pradėsite bijoti , šuo tai pajus ir tuomet jau nieko nebegalėsite padaryti. Jis jausis didesnis ir stipresnis už jus ir tokiu atveju elgsis taip, kaip jam patinka. Be to, tokie šunys gali tapti pavojingi jums ir jūsų aplinkai.
Čia pateikiama keletas patarimų, kaip jums sustiprinti savo dominaciją:
- Laikas nuo laiko pašerkite savo šunį iš rankų (ranka jam prilygsta snukiui).
- Valgykite pirmiau nei šuo. Gaujoje pirmiausiai maitinasi gaujos vedliai.
- Pirmi praeikite pro duris. Jūs esate vedlys, o ne jūsų šuo.Su šituo punktu gali būti šiokių tokių problemų. Mano kalytė, kuomet buvo jauna, pirmoji bėgdavo pro duris, nes žinojo, kad namuose šlapintis negalima, dabar jai duodu komandą "palauk" ar sėdėt" ir pirma praeinu pro duris.
- Kuo dažniau padėkite savo ranką jam ant keteros. (Jūsų ranką šuo traktuoja kaip galvą).
- Kartais liepkite savo šuniui atsigulti ant nugaros ir tada pradėkite jį glostyti ir kasyti. Jei šuo "prisidirbęs" ką nors ima ir atsigula ant nugaros - niekuomet nebauskite jo po to, nes ši pozicija ir taip jau parodo visišką jo pasidavimą. (būtent taip yra elgiamasi gaujoje).
- Kartas nuo karto nutraukite žaidimą su šunimi ir paslėpkite jo žaisliuką. Šuo turi suvokti, kad būtent jūs sprendžiate kada laikas žaisti, o kada ilsėtis.
- Pasivaikščiojimo metu niekada neleiskite šuniui sekti pėdsakais, kurie jį sudomino. Nesijaudinkite jei tai kada nors atsitiks. Nepamirškite, kad tai būtent jūs nustatote pasivaikščiojimo trasą.savaime suprantama, leiskite jam kiek galima daugiau jaustis laisvam. Nemanau, kad tai būtų labai jau svarbu, kad šuo visą laiką vaikščiotų lyg šešėlis jums iš paskos.
- Jei norite su šunimi "niurkytis" turėtume jį užsiauginti nuo šuniuko. Savaime suprantama, jis gali būti tokiu jūsų poelgiu būti nepatenkintas, tačiau greitai supras, kad jo laisvalaikį organizuojate būtent jūs.
- Jei jau taip griežtai laikytis taisyklių tai jūsų šuo niekada negalėtų bėgti pirma jūsų, tačiau tai be galo sunki užduotis. Kokią tokiu atveju turėtume visi figūrą, o tie vargšeliai, kurių šunys laksto greitai, atrodytų lyg kurtai.
- Turite šunį pripratinti prie to, kad jei jūs judate šalia jo indelio su maistu, neturėtumėte atsidurti deserto vietoje. Nuo pat mažumės įdėkite vis ranką į indelį, kuomet jis ėda. Bet nieko iš ten neimkite!!! Jei bus ramus ir neurgs, duokite dar maisto. Savo šuniui turėtumėte iš snukio lengvai išimti kaulą, tačiau tai reiktų pradėti mokyti nuo pat mažumės, priešingai galimos skaudžios traumos.
- Jei dresuojantis šunytis ims ir pasakys sau: "Žinai, kvaileli, aš dabar tau parodysiu!?" nepasiduokite provokacijai ir įrodykite savo tiesą. Priverskite jį padaryti tai ko jūs norite ir kartokite tai ik tol, kol šuo jūsų skirtą užduotį padarys savarankiškai. Jei jam pasisektų, kitą kartą jis gali nuspręsti, jog jam neverta vargintis dėl jūsų norų. Atkreipkite dėmesį į jo momentines emocijas. Jei jis alkanas ar pavargęs, geriau jo tuo metu netreniruoti ir leisti jam pailsėti.
Šitų patarimų nedera griežtai laikytis, tačiau jei į kai kuriuos atkreipti didesnį dėmesį, galimas pagerėjimas tarpusavio kontakto tarp jūsų ir šuns. Tačiau, jei žmogus neturi kosekvencijos ir įgimto autoriteto, nepadės jokie patarimai. Pirmiausiai tuomet jums linkiu ištvermės.
Karin (Čekija)
|