Vaidžiui kliuvo toks vienas skrydis nuo jos.. Ir kaip galėjo nekliūti
Jugi mano vaikas galvojo jam išeis tyliai, kol visi kambary, virtuvėje nuknisti širdeles nuo stalo, pavyko, bet garsiai
Dabar, kai nežiūriu lipa. Kai žiūriu, galiu mėsą būt ant stalo pasidėjus, jis šalia stovi, ir neima, nebent pajaučia, kad pavyks didvyriui, tada mėgina imt, bet šiaip nebe. Kai valgau dažniausia, pas mus tokios aukštos kėdės, susikrauna savo priekines lepšes ant jų, pusę kūno pasideda ant kėdės, ir tipo draugiškai sėdim kartu, atrodo iš tiesų labai gražiai
dar dažnai būna, kai kas ant stalo, ir jam labai jau knieti pasižiūrėti kas ten toj lėkštėj tai ateina pas mane pasimyluoti, jugi jis labai geras
ir tik taip suka galvą suka link lėkštės kol jau nosis joje beveik.. Anksčiau tai griebdavo viską naglai, iš keptuvės kepamą mėsą, ir t.t. dabar kažkaip kuo toliau, tuo geriau, nors namie nebuvo skraidinamas (Daiva mane nudauš
) , tiesiog visad nustumiamas, kelis kartus staigiai parguldytas ant žemės.
Oi vos nepamiršau paminėti, kad kai ateina svečių, ir kai jie valgo, jei aš kur nueinu, šakės
jei enmokės elgtis su šunimi, tai liks nevalgę, bo mažasis šeimininkas kuo puikiausiai prispaus svečius prie sienos ir atims viską ką ras
Svečių visada laukiam, neišsigąskit
