Na Grėjus berods jau apsipranta pas mus. Pirma nakti palikom garaze, bijodami, kad kambaryje ka nors pridarys. Tai jis pridare garaze
. Tada kita diena uzsiemiau as jo auklejimu ir pratinau pabut viena garaze. Uzdariau, o jis staugia. Na, galvoju, kai nustos staugt ir patyles bent penkias minutes, įsileisiu į vidų. Tada jis pagalvos, kad nustoti kaukti yra gerai. Na ir nustojo jis kaukti. Tyla. Aš triumfuodama einu atidaryt jam durų, atidarau ir matau vienas mano kroksas sutvarkytas. Štai dėl ko tyla buvo
.
Taigi dabar buna su mumis kambaryje ištisai, net ir miegot leidom savo miegamajame. O jis elgėsi gerai, ramiai sau išmiegojo visą naktelę.
Na tiesa, žmonių jis bijo. Bet mes vaikštom daug, tikiuosi kuo daugiau jis jų matys tuo greičiau pripras. O tai kad jis nepuola kiekvienu džiaugtis, tai man ir patinka.