Quote:
Originally Posted by vike
Nu joo, reikėjo gal ir įspėti. Nuo pusės video pražliumbiau pasikūkčiodama.. Mano asmenine nuomone, tai jau šuns kankinimas, paskutiniuose kadruose..
|
Sakai geriau migdyt?..
Nu bet... dėl eutanazijos žmonėms irgi diskusijų daug kyla - etinių, moralinių... Jei - tfutfutfu - toks dalykas nutiktų, nesu tikra, ar galėčiau migdyt šunį...
Kadaise turėjau taksą Tapį
Ir nutiko jam tokia negerovė - ėmė ir paralyžiavo jam visą galinę dalį. Šuo kaip ir guvus, patenkintas, kai kas skambina į duris, lekia priekinėm link jų, o užpakalis velkasi iš paskos ir sysina ant viso savo kelio... Veterinaras (turėkim omeny, kad tai vyko Šiauliuose prieš daugiau nei 15 metų ir veterinarija LT dar toli gražu nebuvo tiek pažengusi, kiek dabar) pasakė - jis nemiršta ir nieko, bet jis invalidas, pagalvokit, ar galėsit jį augint, ar turėsit patys tam jėgų. Gyvenome 8 aukšte, patėvis lapkričio mėnesį ant rankų jį išnešdavo laukan -tiesiog kad jo gyvenimas būtų kiek įmanoma panašesnis į buvusį. Statėm jam klizmas, nes pats tuštintis negalėjo - gi neveikia visa galinė dalis. Mama veterinaro nurodymu leido jam vaistus, vitaminus, masažuodavom kiaurus vakarus tas jo kojeles, kad nebūtų raumenų atrofijos... Ir ką - Tapis ėmė ir pasveiko, vaikščiojo toliau, tiesa, keldamas koją kartais nugriūdavo, bet ir autobusu po Šiaulius yra savarankiškai išvažiavęs ir tt. Ir toliau buvo save gerbiantis naglas taksas, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir to viso kito žavaus taksiškumo. Nežinau, reiktų paklaust mamos, ar mes kada svarstėm galimybę jį migdyt tik dėl to, kad jo užpakalis jo neklauso... Abejočiau. Ir dabar žinau, kad savo šeimos narį - Bruknę - slaugyčiau kiek galėčiau. Taip, kaip ir bet kurį kitą šeimos narį. Jei pačiai tektų sėst vežimėlin, nenorėčiau, kad mano šeima mane dėl to eutanazuotų
Šunims juk svarbu ir emocinis ryšys su gauja-šeima, ne tik lakstymas laukelyje su kitais šuniukais